Įrašas inspiruotas filo ir nežinau.lt ir tikriausiai dar keliolikos parašiusių ta tema…

Gyvenimo prasmės klausimas šiandieną - “Kada išlipsim iš krizės, recesijos, nuosmukio duobės, žlugdančios verslą politikos, antrinės nekilnojamo turto USA rinkos griuvimo ar bilenk ko kas tik nori, bet labai blogo ir visiems gadinančio gyvenimus?”… Kad pateikti atsakymą sudėliokime resursus ir visiems paskirkim vietas:

Žaidėjas Nr. 1 VERSLAS - imkime, kad tai lietuviškas verslas, kuris savo drąsa, pasiryžimu, asmeninio NT garantais bankui, skolintais pinigais iš giminaičių, metalo laužu parduotu RUS, idėjomis ir darbu prieš metus ar dešimtį ėmė ir pakišo galvą po giljotina, atsisakė ramaus miego ir spalvotų sapnų, vardan to, kad 2008 metų viduryje nusipirktų BMW X6 ar AUDI Q7, šalia “Verslo žinių” ir “Lietryčio” užsiprenumeruotų “Fortuna privata” ir “Playboy” visam ofisui, bet skaitytų paskutinius du pats vienas…

Žaidėjas Nr. 2 DARBUOTOJAS - tarkime, kad tai žmogelis, kuris neturėjo ypatingų gabumų ar tai ateidamas iš postsovietinės planinės struktūros (1), kai viskas buvo garantuota ir normuota, artai baigęs mokyklą neturėjo žalio supratimo (2) ką jis darys ir pasirinko Informologijos discipliną universitete (nes jam atrodė, kad tai susiję su perspektyvia IT, nors jau pirmajame semestre pasirodė, kad tai yra bibliotekų valdymas) ir dabar, duok Dieve, (jei nestovi darbo biržoje) sėdintis kontoroje ar fabrike ir darantis tai arba taip, ko jis būdamas smėlio dėžėje net nesapnavo - nu kuris vadybininkas svajojo, kad bus Key Account klientų grupės vyr. vadybininkas… (kas tas Key Account? kas tos “grupės”? - septynmečiui…)

Žaidėjas Nr. 3 PIRKĖJAS - VARTOTOJAS - ilgą laiką gyveno kaustomas sovietinės, bažnytinės, finansinės, socialinės disciplinos ir bac 2006 metais gavo gegužės mėnesio atlyginimą, nuėjo į Akropolį ir tarė sau - “Blin…blin.. man pofig ant to ką aiškino mano bobutė, kad reikia dėti centą prie cento, man pofig ant to ką aiškino mano turtingas pusbrolis, kad gramas kokaino kainuoja vidutinį savaitės uždarbį 2003-aisiais - dabar aš uždirbu pakankamai, kad galėčiau sau leisti lizingą, atostogas konservų dėžutėje (bet užtat ant Viduržemio kranto), mohito kokteilius, LCD televizorių, Volswagen Beetle citrininės spalvos… Aš galiu tai vienaip ar kitaip nusipirkti! Ir taip išlaidausiu iki 2008-ųjų rinkimų, kai Kubilius pasakys, kad “krizė” arba “p**ė”…”

Žaidėjas Nr. 4 UŽSIENIO RINKOS (aka eksporto pirkėjas) - kai mes išlipom iš medžių, nusipirkom padėvėtus ar naujus vokiškus - amerikoniškus konvejerius, ėmėm gaminti mėsos gaminius su E (bet su pusmečio galiojimu), išėmėm perteklinius riebalus iš pieno (ir ėmėm atitikti ISO), sugebėjom suštabeliuoti parketą pagal spalvą ir formą (o ne tiesiog ąžuolinis-kreivas-šleivas-raudonas-įvairiaspalvis-su gumbais-viename konteineryje) užsienietis tarė sau: “We can buy cheap and bulk from Lithuanians and sell in Scandinavian market as egzotic but good quality East European comodity! I’m going to expand my market and profits this way! You dumb Lithuanians!”

Teisėjas - VYRIAUSYBĖ - būkim biedni, bet teisingi, teoriškai vyriausybė galėtų būti ir verslo treneris ir remti vartotojus LT, šefuoti pirkėjus užsienyje, ar būti darbuotojo sponsorius, bet mes jiems tiek prigimdėm vaikų ir taip nenorim susimažinti pensijų ar statutinių priedų prie algų, kad jie dabar kapstosi tame, ką mes jiems patys privirėm… Palikime valdžią tiesiog arbitru…

Žaidimo aikštelė:

Dabar vykstantis kvadrato žaidimas:

VERSLAS iš galinės linijos bando pataikyti į PIRKĖJĄ, bet pastarasis slepiasi ir sukasi šaukdamas “per brangu…”, “man praeitą mėnesį sumažino algą…”, “netekau darbo…”, “aš tuoj tuoj emigruosiu, todėl tavo kamuolio, tfu… prekės… negaudysiu… tfu… nepirksiu…” Kamuolys perskrenda PIRKĖJŲ aikštelės pusę ir atitenka DARBUOTOJAMS… Darbuotojai vėl negrabiai meta kamuolį bandydami išmušti PIRKĖJUS, bet PIRKĖJAI vėl klykia “netinkamas aptarnavimas…, ” nėra kainos už kokybę…”, “nesiūlot nuolaidos…” Kamuolį pagauna VERSLAS ir murma sau panosėje… “debilai darbuotojai…”, “nesupranta situacijos, kad reikia išmušti pirkėją…”, “reikia agresyviau…”, “visiškai nemotyvuoti…”, “nesistengia dėl bendro reikalo…” ir permeta kamuolį per PIRKĖJUS, DARBUOTOJUS tiesiai UŽSIENIO RINKOMS į rankas… Pastarosios angliškai, rusiškai, vokiškai sumurma, kad “u nas tože krisis…”, “we are in recesion in Western markets…”, “das ist crisis in Deutchland!..”, “Chinese are cheaper…”, “my zdelaem tak čtoby vaši moloko produkty i ekspeditory nepopaly v našu stranu…” meta kamuolį į Lietuvos PIRKĖJUS. Teisėjas (VYRIAUSYBĖ) pagrasina skirti geltoną kortelę, bet realiai yra per daug užsiėmusi ganydama mūsų vaikus, pensininkus, steikuojančius troleibusų vairuotojus, mokytojus, statutinius tarnautojus smėlio dėžėje… PIRKĖJAI (Lietuvoje) negaudo kamuolio, šaukia “kam mums Jūsų perteklinis pienas…”, “mes bedarbiai…”, “nemokėsim tiek kiek norvegai…” išsisuka nuo kamuolio ir kamuolys nurieda bilen žino kur… VERSLAS aikštės gale apsimeta, kad nemato kamuolio, apsimeta susirūpinęs dėl savo sportinės aprangos (ale blin pirkau lizingu už visą kainą aprangą (aka mašinas), o dabar gali tokių aprangos (aka mašinų) komplektų gauti papigiai, piktinasi toliau durnais PIRKĖJAIS, debilais DARBUOTOJAIS, lochais UŽSIENIO RINKOMIS… DARBUOTOJAMS apskritai dzin viskas kas vyksta žaidime… Jiems sumažino algas, nuėmė priedus ir jiems dzin, kad čia vyksta žaidimas…  VYRIAUSYBĖ flirtuoja su UŽSIENIO RINKOMIS, bet nemato ką daro DARBUOTOJAI… Žodžiu 2009- ųjų rugsėjis

Kaip galima būtų pratęsti žaidimą? - Ogi paprastai - PRADĖTI ŽAISTI… ŽAISTI iš didžiosios raidės “Ž”… Kas tai gali pradėti - ogi bilen kuris iš žaidėjų… Jei VERSLAS tartų: “ai dzin man tie pelnai, dzin BMW X6 ar Volkswagen Touareg - verslą pradėjau ne dėl pinigų, o dėl idėjos… Davai lengvai (aka pigiai, be antkainių, biškį kokybiškiau nei dabar) pamesiu kamuolį PIRKĖJUI, lai gaudo ir daro ką nori…”  PIRKĖJAS neturėtų kur dėtis, lengvai pamestą kamuolį pagavęs turėtų kamuolį kažkur sviesti… ŽAIDIMAS PRASIDĖTŲ…

Jei DARBUOTOJAI pirmi tartų, kad “ai visvien neturiu ką veikti nuo 8 iki 17, davai pabūsiu biškį ilgiau… Davai kažką gero darbovietei padarysiu…. Gal kažką daugiau PIRKĖJUI duosiu…” ir lengvai pamestų kamuolį PIRKĖJUI arba UŽSIENIO RINKAI (pvz. KOKYBIŠKESNIO PRODUKTĄ už tą pačia ar kiek mažesnę kainą)… Žaidimą PIRKĖJAS ar UŽSIENIO RINKA pratęstų…

O ką dabar darom - žiūrim į teisėją (VYRIAUSYBĘ), aiškinam, kad visi esantys žaidime durni, o teisėjas visai gaidys… Ir laukiam… PIRKĖJAS nepradės žaidimo, jei nesijaus, kad gali laimėti (nusipirkti geresnį daiktą pigiau)… UŽSIENIO RINKA nepradės žaidimo, jei neduosim jiems kažko geriau, nei kiniečiai iš PRC… VYRIAUSYBĖ nepadės, nes mes jai prikrovėm 10 vagonų savo problemų ir norim, kad jie mums dar lopšinę prieš miegą padainuotų… Kas pirmas? - DARBUOTOJAS?… VERSLAS?… Jei aš UŽSIENIO RINKA - duok man kažką naujo, kažką geresnio, kažką pigesnio bet tokio pat kokybiško kaip Šveicariškas analogas ir aš imsiu… Jei aš PIRKĖJAS duok man POMIDORŲ po 53 centus kg (kas paneigs, kad tokia reali savikaina, jei pomidorai ima ir pūva ant šakų) ir aš paimsiu kibirą… Jei aš DARBUOTOJAS - parodyk, man kad mes tai darom ne dėl $, o dėl idėjos, dėl pasaulio gėrio, dėl to, kad mes nemokam nieko kito ir tai ką darom, reikia daryti gerai… Jei aš DARBDAVYS - parodyk man, kad Jums (DARBUOTOJAI) irgi kažkas įdomu, kažkas rūpi ir aš paskatinsiu Jūsų iniciatyvą dirbti viršvalandžius pradžiai geru žodžiu, paskui nemokama Čili pica, paskui išvyka į gamtą, paskui kas žino…

Kol kažkas nepakels kamuolio, tol žaidimas neprasidės….

pagarbiai, skins.lt kolektyvas

Patiko (0)

Rodyk draugams