Skins.lt - skin ‘em all :)

Paskutiniu metu, susidaro toks įspūdis, kad kiek neetiška ir, matyt, parodo blogą toną, jei koks straipsnis kad ir apie pievagrybių auginimo fermą prasideda tekstu, jog štai “ta ir ta ferma iš tokio ir tokio kaimo ėmė ir užaugino pievagrybių super daug tonų, pardavė juos vietiniams LT vartotojams ir išaugino pardavimus tiek ir tiek procentų vidaus rinkoje - krizisas jiems nebaisus!”… Jei jau kažkas “auga”, “didėja”, “gerėja”, “šviesėja tunelio gale”, tai turi būti kažkur ten “…Skandinavijoje, įvertinti LT grybai!..”, “Darbščių lietuvių spjūvis krizei - britai Londone per dieną suvartoja vagoną LT pievagrybių!..” ar “…Egzotiškoje Afrikoje pripranta prie lietuviškų šampinionų ir augina pardavimus lietuvių grybų fermai!..” Nes čia pas mus Lietuvėlėj dabar krizisas… “vartotojai neperka”, “viskas tik krenta”, “pirkėjai ateina į parduotuvę su sumažintomis pensijomis, suvyniotomis į megztą kojinę, pačiupinėja pievagrybius, pačiupinėja savo kojinę ir išeina nieko nepirkę!.. O čia dar Kubilius su savo sumažintom kojinėm… tfu… pensijom!.. Kaip gi verslas gali šiais laikais išgyventi, kai pirkėjų mažėja?..”

Ko gi verslas griebiasi? - Ogi pagalanda kalaviją ir eina ieškoti naujų klientų - perimti jų iš konkurentų su “kainos ir kokybės santykiu”, “optimaliu pasiūlymu”, “X procentų finaliniu išpardavimu”… O tuo metu leidžiasi laiptais į darbą tūlas interneto providerio klientas pasišvilpaudamas dainelė “A nam vsio ravno” (”mums visvien”, bet slavišką, labiau nerūpestingą, versiją) ir bac žiūri - o gi jo interneto provideris išsikabino dideliausią plakatą per visą liftą - “Naujiems klientams 50 proc. nuolaida!” Seniems pasirodo nifiga… Jei senasis klientas kažkada 2006-aisiais “pakibo” ant savo tarifo, tai lai sėdi ir moka kokiais 70 proc. brangiau nei būsimasis naujas klientas - pats durnas ir plakatų apie interneto planus nemato - gi turi jau internetą ir tas naujas plakatas jam tikrai bus neaktualus…

Neuina nusiminęs vartotojas į savo žūklės parduotuvę, kurioje kažkada prieš porą metų nusipirko spiningą, feederį, muselinę, boloninę. echolotą, hidroforą, povandeninį batiskafą, downringerį, unitazą, kilnojamą pirtį, twisterių kibirą, Youzurikus 149 vnt. ir galvoja - “nusipirksiu kabliukų ir plūdę… dienai praskaidrinti… savo mėgiamoje parduotuvėje, kur tiek daug visko prisipirkau tais senais gerais laikais…” O parduotuvėj sėdi jaunas jaunas berniukas (senąjį matyt atleido, nes kaštuoja brangiau darbo vieta) ir naujasis sako - “pats durnas, kad pamiršai namie mūsų super įstabią nuolaidų kortelę už tavo viso gyvenimo pirkinius suteikiančią 7 proc. nuolaidą… Mano bosas liepė duoti nuolaidą, jei tik perki už 500 litų, o tavo kabliukams ir plūdei nuolaidos nebus!..”

Grįžta dar labiau nusiminęs senasis vartotojas namo, įsijungia Nokia Ovi ir galvoja - “parsisiųsiu kažką gražaus savo prabangiai E90 noškei… Vis diena nuskaidrės - ne man, tai bent jau mano telefonui…” Nueina į www, išsirenka naujus “mapsus”, naują pinigų aplikaciją, ogi žiū - jo “navaročenos” noškės, pirktos prieš pusmetį sąraše “devaisų”, kuriems naujos programos pritaikytos, nėra… Ogi pasirodo, pats durnas, kad pirko E90 nelaukdamas naujos N900, kurią pati noškė vėlavo į LT atvežti - visos programos skirtos tik naujiems telefonams - eik pirk naują, o senam, sorry, nebus nieko…

Galima pratęsti liūdną senojo gerojo vartotojo istorija apie tai, kaip “Skonis ir kvapas” neduoda jam net miniatiūrinės 5 proc. nuolaidos už 12 metų rūkoriaus gyvenimo nupirktą taboką (pardavėjui reikia didinti krepšelį iš vieno apsilankiusio kliento!), galima pasikukčiojant paverkti, kaip Hesburgerio kažkokie sukaupti litai dingsta iš bonusų kortelės, jei nenueini kažkokį numatytą sąlygose dviejų savaičių tarpą (esi per retai lojalus!) ar kaip sekmadieninio ekologiškų kiaušinių kiosko teta pareiškia su pasididžiavimu: “Mes perėmėm tos senos savo įmonės pavadinimą, iškėlėm senajam UAB bankroto bylą, palikom senajai įmonei skolas ir įsipareigojimus pastoviems klientams pridėti papildomą kiaušinį - pas mus viskas nuo šiol naujai!”… Bet mieli, bais nustekenti Lietuvos verslininkai - kokios dar Jums naktinės - dieninės - rytinės - vakarinės reformos reikia?, kad suvoktumėt, jog šiuo metu išgyventi galit ne šaudydami atsitiktinius pro šalį einančius “naujus klientus”, o “lojalindami” senuosius… Nes jei nešersit, nemylėsit, nepopinsit tos ištikimos, lietuviškos, kokius dešimt praėjusių metų Jus išlaikiusios, baltos žiurkės raudonom akim (senojo kliento), tai atsitiktinai nudobta pro šalį sliūkinusi riebi baltoji meška (naujas klientas), dėl kurios nusimausit kelnes ir pasiūlysit 150 proc. nuolaidą, nepadės Jums sulaukti nei Joninių anei Žolinių… Balta meška įtraukta į pasaulinę super knygą ir tikimybė antrą kartą ją pamatyti yra beveik nulinė, o žiurkė paprasčiausiai pabėgs kitur - pas kitą interneto providerį, kuris duos tegu ir 30 proc. nuolaidą “naujiems”; į kitą žuklės parduotuvę, kuri labiau nori išgyventi ir už “gražias akis” pridės papildomą voblerį; nusipirks iPhone su visais jo nemokamais “aplikationais”; kaulys bičiulius vežti taboką blokais iš oro uostų duty-free; ar susiras kioskelyje močiutę, kuri labiau norės kas savaitė uždirbti po stabilų geležinį penkia-lituką, o ne darių-girėną kartą per ketvirtį… Your choice, ladies and gentleman, verslinininkai - ar norit sutikti ateinančias Kalėdas su savo senais gerais klientais prie kuklaus kuklaus Kalėdinių bonusų (gal labiau simbolinių “bonusiukų”) stalo ar prie Darbo biržos persikvalifikuodami į labiau “naudingas visuomenei profesijas”…

- Šiąnakt bus šalna, - sako tėvas. Jo balsas tylus, bet skamba labai garsiai. Iš vagos pakyla motina. Arklys ir berniukas pasigręžia į tėvą.
- Žemė šalta, - pritaria motina. – Bus šalna.
Tėvas nežino, kad žemė šalta, jis apsiavęs dideliais batais. Tačiau vaikas ir jaučia, kad žemė šalta. Jis atsako:
- Tikrai žemė šalta.

<…> Vežimas pajuda, ratai smenga giliai į rankomis išpurentą žemę. Tėvas su motina eina iš paskos, vaikas - greta vežimo. Lėtai šį vakarą sukasi ratai, lėtai žengia neraginamas arklys, niekas šį vakarą neskuba, nes šiąnakt bus šalna ir jie greit pasieks savo pirkią.

B. Radzevičius, novelė “Šianakt bus šalna”

-Šią žiemą bus nuolaidų, - sako tėvas. Jo balsas tylus, kaip Razmos, bet skamba kaip Grybauskaitės. Iš sofos pakyla motina, suklusta ir namų augintinis pinčeris, berniukas pasigręžia į tėvą.

- Daug visokių katalogų primėto į pašto dėžutę ir televizorius pastoviai klykauja apie nuolaidas - pritaria motina. - Bus nuolaidų.

Tėvas nežino, kad į pašto dėžutę primėto katalogų, jis pametė dėžutės raktą, be to prie televizoriaus paprastai knarkia apsikabinęs bokalą. Tačiau vaikas ir jaučia, kad daug nuolaidų mieste. Jis atsako:

-Tikrai nuolaidos tvyro ore…

Trijų iksų Maksimos vežimėlis pajuda pro šiaurinį Akropolio išėjimą, ratukai giliai smenga į tris kartus per dieną Bobcatu valomą Akropolio aikštelės sniegą. Tėvas su motina stumia vežimėlį, vaikas - greta vežimo. Lėtai šį išpardavimo vakarą sukasi ratai, lėtai stėbi situaciją mašinoj paliktas pinčeris, niekas šį vakarą neskuba, nes ir rytoj bus nuolaidų ir jie greitai pasiekę savo pirkią pervers naujus į pašto dėžutę sumestus iįpardavimo katalogus…

Skins.lt interpretacija Radzevičiaus kūrinėlio…

Va taip va mes ir gyvenam šia žiemą nuolaidų pasaulyje… Niekam dar nebloga nuo nuolaidų?..

Pastaruoju metu tiek daug “iškrito” patarimų, patarimų knygų. patarimų straipsnių, patarimų komentarų, patarimų pasampratovimų, patarimų rubrikų,  apie tai kaip sutaupyti pinigų, kad ir mes nesusilaikysim…

KAIP SUTAUPYTI 1500 LITŲ PER MĖNESĮ? - pasistatykit matomoj vietoj aka virtuvėj ant šaldytuvo, miegamajame ant komodos, prieškambarį prie veidrodžio, tualete ant unitazo bakelio ar pan. trilitrinį sloiniką (būtinai seno tarybinio pavyzdžio) ir kasdien į jį imeskit iš piniginės po 50 litų - mėnesio gale turėsit sumetę  1500 Litų - daugiau jokių pastangų taupant ir vargo ribojant save!*

* jei skins.lt metodą, patvirtintą Blend-a-med instituto, šveicarų dermatologų ir palaimintą G. Nausėdos imsite taikyti nuo vasario mėnesio, turėkit omenyje, kad vasaris turi 28 dienas ir turėsit mesti po 53 litus 57 centus kasdien

Jei netingėtume, įmestume ir skaičiuoklę, kiek milijardų litų susitaupys kasdieną “atmentant” po 50 litų kasdien per tris ateinančias Jūsų giminės kartas…

Priešistorė: 5 val, sekmadienis, tuščios miesto gatvės, užpustyta magistralė, autopilotas į Kauną…

Įžanga: Viltingas žvilgsnis apžvelgiantis Kauno marių žvejybos plotus:

Dėstymas: Naujasis mūsų draugas iš Rumšiskių, pavadinom Mykolu (labiausiai mėgsta dešrą ir kumpį nuo sumuštinių, iš bėdos ima ir batoną):

Kulminacinis taškas: Paklaikusios akys, nuo nerealaus kibimo, fantastiškai kutenančios kaulų čiulpus pūgos, suvokimo, kad reikės šliaužti iki mašinos apie pusantro kilometro:

Atomazga: Kauno marių turtai, aka visas sekmadienio laimikis:

Dažnai matėm tai filmuose - užkietėjas lošėjas, po poros metų nelošimo pertraukos (dažniausiai tai būna kokie nors dramatiški įvykiai privedę prie visiškos abstinencijos) supermarkete prie kasos, pirkdamas du pakelius grietinės ir degtukų, bendrame prekybos centro kasos aparatų pypsėjimų sraute, išgirsta lošimų automato garsą… Jis suklūsta… Galvoja perbėga dramatiški įvykiai lydėję jį lošimo laikotarpiu (nu toks gyvenimo filmukas per tris sekundes)… Lėtai lėtai (dažniausiai tai pagal montažo režisieriaus užmačias, tai gaunasi kad sulėtintai) atsisuka garso link, pamato, kad ten koks mažas besišypsantis bedantis (jam prieš porą sav. iškrito pieniniai dantys) vaikas nuspaudė kokio nors žaisliuko lentynoje mygtuką ir žaislas išleido lošimo aparato garsą, kuris ir patraukė dėmesį… Ex lošėjo smilkiniu sulėtintai (vėlgi pagal montažo režisieriaus užmačias) nurieda prakaito lašelis, kasininkė ex lošėjui sulėtintai ir nebyliai kažką murma, bet gaunasi toks sulėtintas sulėtintas “wog bft ogs”… Ex lošėjas atsisuka į kasininkę, scena grįžta į normalų greitį ir pasaulį, ex lošėjas išgirsta, kad jo klausia “ar reikės maišelio?”, jis nebyliai pakraipo galvą ir po pažasčiu pasidėjęs du pakelius grietinės išeina iš parduotuvės… Something happened… Visi žiūrovai tai supranta ir nujaučia, kad tuoj tuoj filmo herojus kažkokiu būdu grįš prie lošimo automatų ir vėl istorija iš pradžių…

Štai tas vakarykštis “lošimų aparato” garsas atkreipęs dėmesį ir privertęs perkratyti poros metų senumo “gyvenimo filmuką”, inspiravęs smilkiniu nuriedėti prakaito lašiuką:

Negi gali taip atsitiktinai būti, kad visa birža tapo žalia?.. Negi gali atsitikti, kad staiga pakilo apyvarta Vilniaus biržoje?.. Negi ten darosi taip įdomu, kad reiks mesti paskutinių pusantrų metų addiction - Travianą ir vėl imtis real time - real life žaidimo?.. Negi reikės pamiršti saugų (jei esi gerame aljanse ir esi pakankamai didelis ir turintis daug deff’o) pasaulėlį su romėnais, galais, pasaulio stebuklų statymais ir mestis į nenuspėjamą biržos tickerių gausą?.. O gal tai tik netikras startas?…

Įrašas inspiruotas filo ir nežinau.lt ir tikriausiai dar keliolikos parašiusių ta tema…

Gyvenimo prasmės klausimas šiandieną - “Kada išlipsim iš krizės, recesijos, nuosmukio duobės, žlugdančios verslą politikos, antrinės nekilnojamo turto USA rinkos griuvimo ar bilenk ko kas tik nori, bet labai blogo ir visiems gadinančio gyvenimus?”… Kad pateikti atsakymą sudėliokime resursus ir visiems paskirkim vietas:

Žaidėjas Nr. 1 VERSLAS - imkime, kad tai lietuviškas verslas, kuris savo drąsa, pasiryžimu, asmeninio NT garantais bankui, skolintais pinigais iš giminaičių, metalo laužu parduotu RUS, idėjomis ir darbu prieš metus ar dešimtį ėmė ir pakišo galvą po giljotina, atsisakė ramaus miego ir spalvotų sapnų, vardan to, kad 2008 metų viduryje nusipirktų BMW X6 ar AUDI Q7, šalia “Verslo žinių” ir “Lietryčio” užsiprenumeruotų “Fortuna privata” ir “Playboy” visam ofisui, bet skaitytų paskutinius du pats vienas…

Žaidėjas Nr. 2 DARBUOTOJAS - tarkime, kad tai žmogelis, kuris neturėjo ypatingų gabumų ar tai ateidamas iš postsovietinės planinės struktūros (1), kai viskas buvo garantuota ir normuota, artai baigęs mokyklą neturėjo žalio supratimo (2) ką jis darys ir pasirinko Informologijos discipliną universitete (nes jam atrodė, kad tai susiję su perspektyvia IT, nors jau pirmajame semestre pasirodė, kad tai yra bibliotekų valdymas) ir dabar, duok Dieve, (jei nestovi darbo biržoje) sėdintis kontoroje ar fabrike ir darantis tai arba taip, ko jis būdamas smėlio dėžėje net nesapnavo - nu kuris vadybininkas svajojo, kad bus Key Account klientų grupės vyr. vadybininkas… (kas tas Key Account? kas tos “grupės”? - septynmečiui…)

Žaidėjas Nr. 3 PIRKĖJAS - VARTOTOJAS - ilgą laiką gyveno kaustomas sovietinės, bažnytinės, finansinės, socialinės disciplinos ir bac 2006 metais gavo gegužės mėnesio atlyginimą, nuėjo į Akropolį ir tarė sau - “Blin…blin.. man pofig ant to ką aiškino mano bobutė, kad reikia dėti centą prie cento, man pofig ant to ką aiškino mano turtingas pusbrolis, kad gramas kokaino kainuoja vidutinį savaitės uždarbį 2003-aisiais - dabar aš uždirbu pakankamai, kad galėčiau sau leisti lizingą, atostogas konservų dėžutėje (bet užtat ant Viduržemio kranto), mohito kokteilius, LCD televizorių, Volswagen Beetle citrininės spalvos… Aš galiu tai vienaip ar kitaip nusipirkti! Ir taip išlaidausiu iki 2008-ųjų rinkimų, kai Kubilius pasakys, kad “krizė” arba “p**ė”…”

Žaidėjas Nr. 4 UŽSIENIO RINKOS (aka eksporto pirkėjas) - kai mes išlipom iš medžių, nusipirkom padėvėtus ar naujus vokiškus - amerikoniškus konvejerius, ėmėm gaminti mėsos gaminius su E (bet su pusmečio galiojimu), išėmėm perteklinius riebalus iš pieno (ir ėmėm atitikti ISO), sugebėjom suštabeliuoti parketą pagal spalvą ir formą (o ne tiesiog ąžuolinis-kreivas-šleivas-raudonas-įvairiaspalvis-su gumbais-viename konteineryje) užsienietis tarė sau: “We can buy cheap and bulk from Lithuanians and sell in Scandinavian market as egzotic but good quality East European comodity! I’m going to expand my market and profits this way! You dumb Lithuanians!”

Teisėjas - VYRIAUSYBĖ - būkim biedni, bet teisingi, teoriškai vyriausybė galėtų būti ir verslo treneris ir remti vartotojus LT, šefuoti pirkėjus užsienyje, ar būti darbuotojo sponsorius, bet mes jiems tiek prigimdėm vaikų ir taip nenorim susimažinti pensijų ar statutinių priedų prie algų, kad jie dabar kapstosi tame, ką mes jiems patys privirėm… Palikime valdžią tiesiog arbitru…

Žaidimo aikštelė:

Dabar vykstantis kvadrato žaidimas:

VERSLAS iš galinės linijos bando pataikyti į PIRKĖJĄ, bet pastarasis slepiasi ir sukasi šaukdamas “per brangu…”, “man praeitą mėnesį sumažino algą…”, “netekau darbo…”, “aš tuoj tuoj emigruosiu, todėl tavo kamuolio, tfu… prekės… negaudysiu… tfu… nepirksiu…” Kamuolys perskrenda PIRKĖJŲ aikštelės pusę ir atitenka DARBUOTOJAMS… Darbuotojai vėl negrabiai meta kamuolį bandydami išmušti PIRKĖJUS, bet PIRKĖJAI vėl klykia “netinkamas aptarnavimas…, ” nėra kainos už kokybę…”, “nesiūlot nuolaidos…” Kamuolį pagauna VERSLAS ir murma sau panosėje… “debilai darbuotojai…”, “nesupranta situacijos, kad reikia išmušti pirkėją…”, “reikia agresyviau…”, “visiškai nemotyvuoti…”, “nesistengia dėl bendro reikalo…” ir permeta kamuolį per PIRKĖJUS, DARBUOTOJUS tiesiai UŽSIENIO RINKOMS į rankas… Pastarosios angliškai, rusiškai, vokiškai sumurma, kad “u nas tože krisis…”, “we are in recesion in Western markets…”, “das ist crisis in Deutchland!..”, “Chinese are cheaper…”, “my zdelaem tak čtoby vaši moloko produkty i ekspeditory nepopaly v našu stranu…” meta kamuolį į Lietuvos PIRKĖJUS. Teisėjas (VYRIAUSYBĖ) pagrasina skirti geltoną kortelę, bet realiai yra per daug užsiėmusi ganydama mūsų vaikus, pensininkus, steikuojančius troleibusų vairuotojus, mokytojus, statutinius tarnautojus smėlio dėžėje… PIRKĖJAI (Lietuvoje) negaudo kamuolio, šaukia “kam mums Jūsų perteklinis pienas…”, “mes bedarbiai…”, “nemokėsim tiek kiek norvegai…” išsisuka nuo kamuolio ir kamuolys nurieda bilen žino kur… VERSLAS aikštės gale apsimeta, kad nemato kamuolio, apsimeta susirūpinęs dėl savo sportinės aprangos (ale blin pirkau lizingu už visą kainą aprangą (aka mašinas), o dabar gali tokių aprangos (aka mašinų) komplektų gauti papigiai, piktinasi toliau durnais PIRKĖJAIS, debilais DARBUOTOJAIS, lochais UŽSIENIO RINKOMIS… DARBUOTOJAMS apskritai dzin viskas kas vyksta žaidime… Jiems sumažino algas, nuėmė priedus ir jiems dzin, kad čia vyksta žaidimas…  VYRIAUSYBĖ flirtuoja su UŽSIENIO RINKOMIS, bet nemato ką daro DARBUOTOJAI… Žodžiu 2009- ųjų rugsėjis…

Kaip galima būtų pratęsti žaidimą? - Ogi paprastai - PRADĖTI ŽAISTI… ŽAISTI iš didžiosios raidės “Ž”… Kas tai gali pradėti - ogi bilen kuris iš žaidėjų… Jei VERSLAS tartų: “ai dzin man tie pelnai, dzin BMW X6 ar Volkswagen Touareg - verslą pradėjau ne dėl pinigų, o dėl idėjos… Davai lengvai (aka pigiai, be antkainių, biškį kokybiškiau nei dabar) pamesiu kamuolį PIRKĖJUI, lai gaudo ir daro ką nori…”  PIRKĖJAS neturėtų kur dėtis, lengvai pamestą kamuolį pagavęs turėtų kamuolį kažkur sviesti… ŽAIDIMAS PRASIDĖTŲ…

Jei DARBUOTOJAI pirmi tartų, kad “ai visvien neturiu ką veikti nuo 8 iki 17, davai pabūsiu biškį ilgiau… Davai kažką gero darbovietei padarysiu…. Gal kažką daugiau PIRKĖJUI duosiu…” ir lengvai pamestų kamuolį PIRKĖJUI arba UŽSIENIO RINKAI (pvz. KOKYBIŠKESNIO PRODUKTĄ už tą pačia ar kiek mažesnę kainą)… Žaidimą PIRKĖJAS ar UŽSIENIO RINKA pratęstų…

O ką dabar darom - žiūrim į teisėją (VYRIAUSYBĘ), aiškinam, kad visi esantys žaidime durni, o teisėjas visai gaidys… Ir laukiam… PIRKĖJAS nepradės žaidimo, jei nesijaus, kad gali laimėti (nusipirkti geresnį daiktą pigiau)… UŽSIENIO RINKA nepradės žaidimo, jei neduosim jiems kažko geriau, nei kiniečiai iš PRC… VYRIAUSYBĖ nepadės, nes mes jai prikrovėm 10 vagonų savo problemų ir norim, kad jie mums dar lopšinę prieš miegą padainuotų… Kas pirmas? - DARBUOTOJAS?… VERSLAS?… Jei aš UŽSIENIO RINKA - duok man kažką naujo, kažką geresnio, kažką pigesnio bet tokio pat kokybiško kaip Šveicariškas analogas ir aš imsiu… Jei aš PIRKĖJAS duok man POMIDORŲ po 53 centus kg (kas paneigs, kad tokia reali savikaina, jei pomidorai ima ir pūva ant šakų) ir aš paimsiu kibirą… Jei aš DARBUOTOJAS - parodyk, man kad mes tai darom ne dėl $, o dėl idėjos, dėl pasaulio gėrio, dėl to, kad mes nemokam nieko kito ir tai ką darom, reikia daryti gerai… Jei aš DARBDAVYS - parodyk man, kad Jums (DARBUOTOJAI) irgi kažkas įdomu, kažkas rūpi ir aš paskatinsiu Jūsų iniciatyvą dirbti viršvalandžius pradžiai geru žodžiu, paskui nemokama Čili pica, paskui išvyka į gamtą, paskui kas žino…

Kol kažkas nepakels kamuolio, tol žaidimas neprasidės….

pagarbiai, skins.lt kolektyvas

Kažkaip jau tampa įprasta girtis kaip surandi meistrą Volodią, kuris prispaustas vyriausybės metė patentą ar savo UAB ir dabar viską daro pigiau (nemoka mokesčių) ir geriau (nori išlaikyti sunkmečiu klientus), nei bet kuri jo profilio (santechnika, statybos, bilenkas) įmonė. Ar susimąsto kas nors, kad pirkt paslaugą ar prekę be mokesčių realiai yra brangiau? Kaip paklausite? Ogi paprastai - Volodia ne Supermenas nusileidęs į Žemę ir palikęs savo artimuosius Kriptono planetoje - kažkur gyvena jo vaikus augintanti ir pašalpą gaunanti žmona, jo vaikai vaikšto į nemokamą - aka valstybės išlaikomą mokyklą, jo uošvė gauna pensiją, jo senolė mama perka kompensuojamus vaistus… Ką Volodia padaro dėl savo artimųjų - ogi nieko… Kiekvienas prikdamas iš jo pigesnę, “nemokestinę” paslaugą ar prekę paskui sumoka didesnius mokesčius, kad jo žmoną gautų pašalpą, kad vaikai galėtų nemokamai eiti į mokyklą, uošvė gautų pensiją, o senolė mama gautų kompensuojamų vaistų… Iš čia ir valstybės skola didėjanti ir didėjantis PVM ir bilenkas blogo…

Buvo tokis nutrūktgalvis vardu Ken Block. Laužė riedlentes, snieglentes ir visokias kitokias …lentes. Kažkada sugalvojo, kad visiems tokiems kaip jis reikia specialių batų toms riedlentėms laužyti ir paleido savo batų skirtų riedlentininkams liniją “DC shoes”. Po dešimtmečio “DC shoes” jau buvo galingas sportinio inventoriaus gamintojas, o pats Ken Block lentą pakeitė į lenktyninį automobilį ir patapo profesionalus ralio vairuotojas (iki S.Loeb dar toli, bet vistiek…).

K.Block žinodamas, kad teisių neturintiems riedlentėmis važinėjantiems jaunuoliams matyt nėra įspūdingesnio dalyko, nei super galingas lenktyninis Subaru nesugebantis važiuoti tiesia linija - pradėjo kurti tokius dešimties minučių reklaminius klipukus. Pradžioje labai dramatiškai parodomi keli “DC shoes” produktai (visi prasuka tą dalį) ir tada kelias minutes K.Block su savo Impreza laksto šonais aplink įvairias kliūtis:

Ar tokia reklama veikia? Šiuos vaizdelius pasižiūri milijonai žmonių. Top Gear juos parodo dar nesuskaičiuojamiems milijonams žiūrovų. O mes nors matyt neišstovėtume nei kelių sekundžių ant riedlentės, bet apie “DC shoes” žinome.

Žadėtasis pierco analitic straipsnis, kaip ale kaobangos apie pardavimus:)

True story, kuri vyksta kas dieną - visi verkia, kad krenta pirkėjų srautai, mažėja pirkėjų krepšeliai, jie tampa reiklesni, daugiau priekabūs… Žodžiu viskas blogai, pinigų mažiau, algos mažesnės, pardavėjai mažiau motyvuoti… Kas realiai atsitinka vos ne bet kurioje situacijoje, kaip kad antai vienoje žuklės parduotuvėje Žirmūnuose - ateina 2 nauji klientai, kurie išgirdo iš pažįstamų, kad XX parduotuvė Žirmūnuose cool. Jie ateina pirmą kartą, renkasi voblerius ir vafliukus po 50 litų, o tuo tarpu pardavėjas aptarnauja naująjį lietuvį (sorry “naująjį žveją”) už 600 litų - karpinės meškerės, Shimano ritės ir visi kiti pricendalai, kurių gyvenime “naujasis žvejys” nepanaudos, bet teoriškai jie reikalingi… Po truputį renkasi kiti entuziastai, kurie irgi atėjo vobleriukų, mažų niekučių ar dar ko… Susidaro eilė iš 7 žmonių, kurie blaškosi po parduotuvę, jau žinodami ko nori, bet negali nusipirkti, nes “naujasis žvejys” renkasi plūdes… Ilgai ir nuobodžiai… Dalis iš eilės po 10 minučių išeina parūkyt ir negrįžta, pora lieka kantriai laukti dar 10 minučių… at last “naujasis žvejys” aptarnautas. Pardavėjas happy ir proud 600 litų, kuriuos uždirbo kontorai, bet per tą laiką neteko kokių 150 - 200 litų ir dviejų klientų, kurie ten niekada negrįš ir neišleis per sezoną kokių 500 litų vobleriams, kurie turi savybę nutrūkti priklausomai nuo kainos - kuo didesnė, tuo labiau nutrūksta…

Kita story - login2009 - kodėl Pomadoro, kuris yra 100 kartų geresnis už tą kitą no name skylutę, kur siūlo neskanius kebabus, bet negali pasiruošti iš anksto… Ateini, klausi ko yra ištiesęs 20 litų, nes tikrai nori valgyt, o jie sako, kad yra duonos, picos jie nepasiruošė… Po Login2009 gali būti, kad Pomadoro, pasakė, kad visi blogeriai gaidžiai, nes daro mažą apyvartą, bet ar jie susimąstė, kad vien iš mūsų jie nepadarė kokių 30 litų or so… Dalyvių būta virš 1 K….

Kita story - Adrenalinas 09 - stovi kilometro eilėje (bent jau pradžioj, su 20 litų ištiestais, nori alaus… Bet eilė ilga ir atstovėjęs paimi du alaus, kad antrą kart nestovėt… Kai pabaigi tuos du - tikrai nenori dar stovėt tokio pat ilgio eilėj, tai eini į Baltus dramblius… Nes ten tikriausiai eilės nėra ir savo litukus gali išleisti daug užtikrinčiau…

Klausimas pardavėjams - kodėl negalit pasiūlyti “naujajam žvejui” pažiūrėti naujausius svarelius ir tuo tarpu paimti iš atkištų letenų dar poros šimtų kitų laukiančių ir norinčių pas jus išleisti pinigus? “Naujasis žvejys” tikriausiai išsirinks svarelių dar už šimtą litų ir bus laimingas, o visi kiti apsipirks ir taip pat bus laimingi… Kodėl nenorit išsikepti daugiau picų, kad susirinkti visus atkištus pinigus? Kodėl nenorit atidaryti antro baro, kur prekiauti tik alumi ir paimti visus pinigiukus, kurie teoriškai būtų išleisti girtų reklamščikų?…

Protingi žmonės sako, kad tai baimė - tipo dabar sunku, imu panosėj litą, bet negalvoju, kad už to lito stovi du kiti atkišti litai… Kaip yra iš tikrųjų - God knows… Tikriausiai nenoras savininkams mokyti pardavėjus kaip geriau dirbti, nes savininkai irgi bijo…

Patarimas - pasiimkit visus atkištus pinigus, nes dabar pirkėjas nepasivargins nuvažiuoti į kitą žvejybos parduotuvę, nueiti į kitą kabaką, kad išleisti savo litus… Nes pardavėjų ir prekių daug, o pirkėjų mažta…

Anekdotas ta tema (rusiškas):

Vandensvydžio komandos žaidėjas su kamuoliu išsiveržia į priekį… Plaukdamas iš komandos draugų girdi: “-Otdai mač Vase, Otdai mač Vase…” toliau varo… Treneris šaukia: “-Otdai mač Vase, Otdai mač Vase…”… Plaukia toliau… Girdi visa salė šaukia: “-Otdai mač Vase, Otdai mač Vase…”, nu plaukia toliau, įmuša įvartį, priplaukia prie trenerio, tas klausia: “-Nu čto tu sdelal?”… Vandensvydininkas atsako: “- Nu kak čto - gol zabil…”, o treneris: “…a Vasia utonul….”

Ant ūkio ar tai ekonomikos ministerijos marmuro Gedimino prospekto ir Lukiškių aištės kampe, tarp marmurinių kolonų kaba nuorodą į www.skatinimoplanas.lt - sorry važiuojant mašina nepavyko gauti tinkamą picture… Mes turim kitą planą! Visi sako, kad tokiais laikais, kaip šie, logiška susitvarkyti infrastruktūrą, padaryti kažką gero ateities kartoms, įvesti tvarką… Tai kodėl, pavyzdžiui, neišnaudojus visų bedarbių, jaunuolių norinčių užsidirbt, senyvo amžiaus žmonių (senjorų) potencialo vardan visuotinės gerovės. Kaip tas gali vykti - duoti procentą nuo surinktos į biudžetą sumos nuo visokių pažeidėjų, niekadėjų ir šiaip blogiečių, tam kas pastebi blogybę. Kaip tas gali vykti - pvz, esi bedarbis, todėl išvedi šunį labai anksti ryte (su pavadėliu, suyrančiu maišeliu rankose augintinio ekskrementams aišku ir antsnukiu ant šuns ir matai, kad stovi 10 mašinų vaikų smėlio dėžėje… Skambini kažkokiu numeriu ir tau atitenka 10 proc. nuo surinktų baudų… Biudžetas surenka pinigų, bedarbis gauna pakankamai gerą reward, pažeidėjas susimąsto apie savo poelgį ir elgiasi gerai - win - win - win - win principas :) O kur visoki šiukšlinimai parkuose, nelegalios statybos, nelegalūs reklamos plotai, kyšininkavimas, vairavimas išgėrus - čia millions and millions of $ biudžetui ir aktyviems piliečiams :)